Metai: 2013
Puslapiai: 392.
Knyga nuosava.
Pažintis: 1 skaityta autorės knyga.
Aš vertinu: 3/3
(1- nelabai, nesiūlau, 2- viskas ok, nesigailiu, kad skaičiau, 3- puiki knyga, labai patiko)
Įspūdžiai...
Dar neteko apie šią knygą perskaityti blogo atsiliepimo. Aš taip pat tokio nepaliksiu, nes knyga, mano akimis, ideali: įdomus siužetas, meistriškai parašyta ir išversta. Priskirčiau geriausių ir įsimintiniausių knygų elitui. Labai rekomenduoju.
Anotacija:
„Lazario moterys“ – šeimos saga, kurios
pagrindinis veikėjas Lazaris Lindtas – našlaitis, turintis tvirtą charakterį ir
neįtikėtinai gabus fizikai bei chemijai.. Tačiau Lindtas, sovietinio mokslo
šviesulys, tampa ir centrine trijų moterų likimų figūra. Bevaikę Marusią, savo
mokytojo ir globėjo žmoną, jis pamilsta ankstyvoje jaunystėje beviltiška,
deginančia, anaiptol ne sūnaus ar draugo meile – tačiau ji taip niekada ir
neprasiveržia į paviršių. Jaunutę Galiną jis sutinka po karo uždarame mieste
kodiniu pavadinimu Enskas, įsimyli iki ausų ir, jėga įsiveržęs į jos gyvenimą,
sugriauna jį, pelnydamas tik su pasišlykštėjimu sumišusią neapykantą. Toji
neapykanta ilgam aptemdys ne tik Galinos, bet ir visų gyvenimą. Ir tik trečioji
Lazario moteris – anūkė Lidočka paveldės senelio genialumą ir sugebės
išsiveržti iš kankinamo šeimos scenarijaus, grąžindama ramybės ir meilės
galimybę į Lazario Lindto amžiaus pradžioje užvirtą aistrų katilą.
