2015 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

George Orwell GYVULIŲ ŪKIS

Leidėjas: Jotema
Metai: 2009
Puslapiai: 192
Knyga elektroninė.
Pažintis: 1 skaityta autoriaus knyga.

Aš vertinu: 4/5


Įspūdžiai...

Satyrinė apysaka. Patiko, kažko panašaus ir tikėjausi. Gimiau dar sovietiniu laikotarpiu, o ir to meto filmai neleis pameluoti, kad apysakoje labai tikroviškai pavaizduoti sovietinės valdžios mąstymas ir veiksmai. Negalėjau skaityti neišvesdama paralelių su tuo laikmečiu ir jo vadais. Todėl tikrai buvo ir šypseną keliančių vietų. Labai taikli knygutė, kuri Sovietų Sąjungoje buvo uždrausta ir platinama tiktai nelegaliai.


Anotacija:

Džordžas Orvelas (George Orwell) - britų rašytojo Eriko Blero slapyvardis, žinomas geriau už tikrąjį jo vardą. 
Dž. Orvelas gimė 1903 m. birželio 25 d. Indijoje. Jis buvo tikras maištininkas, kurio gyvenimo tikslas - kova prieš bet kokį totalitarizmą. 
Dž. Orvelo knygos išverstos į 70 kalbų, o garsiausių jo kūrinių ištraukas, aforizmus nuolat cituoja politikai ir paprasti piliečiai. Net ir didžiulio populiarumo sulaukęs realybės šou „Didysis brolis“ pavadinimą pasiskolino iš šio rašytojo. Dž. Orvelas savo knygose skaitytojams parodo tai, ko jie niekada nesitiki išvysti, atskleidžia slaptus žmogaus sielos užkaborius, būtent jis pirmasis suprato, kad totalitarinis instinktas, noras paklusti kažkam stipresniam, slypi pačiame žmoguje.  
Gyvulių ūkyje  sovietinė sistema atskleidžiama kiek kitu rakursu: aprašoma visur klestinti korupcija ir dviveidiškumas, kuris anksčiau ar vėliau atves į pražūtį. Frazė „visos kiaulės lygios, tačiau kai kurios lygesnės“  vakaruose tapo komunistinės visuomenės simboliu. Dž. Orvelas sugebėjo įsiskverbti į totalitarinėje visuomenėje gyvenančio žmogaus buitį, įžvelgė kruopščiai slepiamą skurdą ir nepriteklius. Maistas neskanus, gėrimai tiesiog šlykštūs, nuo žmonių trenkia prakaitu, trūksta būtiniausių daiktų. Valdžia sąmoningai stengiasi, kad gyventojams nuolat ko nors trūktų. Materialinė gerovė gali sukelti maištą, tuo tarpu alkanas pilietis priverstas galvoti tik apie savo pilvą. Prekės gaminamos tam, kad jos vėliau būtų sunaikintos. Valstybė nuolat su kuo nors kariauja. Vieną visuomenės sluoksnį nuo kito skiria tam tikros menkutės privilegijos, o ribą tarp skurdo ir turto nubrėžia gabalėlis arklienos. Teisybės Ministerija kasdien iš naujo perrašo šalies istoriją. 
„Gyvulių ūkis" – neabejotinai svarbiausias grožinės politinės satyros kūrinys, parašytas XX a. Britanijoje. Šioje G. Orvelo knygoje pasitelkus gyvulinės pasakėčios tradiciją, jungiamas satyrinis ir politinis įtūžis su gyvybingu mitinio kūrinio amžinumu. Tai viena iš didžiųjų politinių alegorijų, o jos pasakojama istorija yra apie tai, kaip socialinė revoliucija (vieno Anglijos ūkininko gyvuliai susimokę sukyla prieš šeimininką, išveja jį ir pradeda ūkyje kurti savarankišką gyvenimą) virto diktatūra ir išdavyste.


2015 m. kovo 24 d., antradienis

Harlan Coben ILGIUOSI TAVĘS

Leidėjas: Jotema
Metai: 2015
Puslapiai: 400
Knyga nuosava.
Pažintis: 9 skaityta autoriaus knyga.

Aš vertinu: 3/5

Įspūdžiai...

Kažkada H. Coben labai patiko, skaičiau viską, ką išleidžia. Debiutavo neblogais detektyvais (tik tiek siužeto ir pamenu:), bet vėliau jie pradėjo panėšėti sulig kiekviena nauja knyga. Ir, toli gražu, neprilygo pirmiesiems. Todėl knygyne prie H.C. jau nesustodavau.
Šis romanas po ilgų H.C. neskaitadienių suėjo visai neblogai. Yra ir meilės istorija, neišaiškinta žmogžudystė, dingę žmonės. Nors labiau pavadinčiau ne detektyvu, o detektyviniu laisvalaikio skaitiniu. Knygų klubas pristato knygą  įtempto siužeto literatūros skiltyje.





Anotacija:

Vieno populiariausių New York Times rašytojų Harlano Cobeno naujas trileris pasakoja apie praeities metamus šešėlius ir melo tinklą, kuris dažnai mums patiems to nežinant, savo gijomis apraizgo mūsų gyvenimą. 

Pažinčių portalas internete. Niujorko policijos departamento detektyvės Ketės Donovan dėmesį patraukia vienos paskyros savininko nuotrauka. Staiga Ketė pajunta, kaip iš po kojų pradeda slysti žemė, ir vėl užplūsta jausmai, kuriuos daugelį metų moteris stengėsi užgniaužti. Iš nuotraukos žvelgia — prieš aštuoniolika metų staiga ją palikęs sužadėtinis Džefas.

Ketės širdyje nedrąsiai įsižiebia viltis, jog galbūt atėjo laikas, kai praeities tragedijos nebesutrukdys praverti durų į naują gyvenimo etapą. Ketė pradeda susirašinėti su tuo vyriškiu, tačiau jos troškimą vėl atrasti laimę aptemdo įtarimų šešėliai, pro kuriuos ilgainiui ima ryškėti siaubingo nusikaltimo kontūrai. 

Kol Ketės viltys atgaivinti santykius su Džefu sklaidosi, ji įsitraukia į dar vieną tyrimą, kuris priverčia iš naujo įvertinti savo santykius su visais, kuriuos kadaise mylėjo — su buvusiu sužadėtiniu, mama ir netgi tėčiu, kuris prieš daugelį metų buvo nužudytas ir kurio žūtį vis dar gaubia paslapties šydas. Ketei tenka rizikuoti — nerti į tamsią praeities prarają giliau nei bet kada anksčiau ir rasti jėgų susitaikyti su tuo, kas ilgus metus ten buvo slepiama.

2015 m. kovo 17 d., antradienis

Romain Gary MOTERS ŠVIESA



Leidėjas: Baltos lankos
Metai:
Puslapiai: 116
Knyga elektroninė.
Pažintis: pirmoji skaityta autoriaus knyga.

Aš vertinu: 4/5

Įspūdžiai...

Dviprasmiški... Autoriaus odė meilei ir moteriškumui. Nereali iškalba, minčių srautas, vaizduotė. Na, bet paprastai poros tarpusavyje tokių dialogų nevysto:) Lyg ir įdomu buvo skaityti, daug įsimintinų frazių, bet tuo pačiu džiaugiausi, kad knyga trumpa ir ilgai prie jos neužtruksiu.




Anotacija:


Romane „Moters šviesa“ (1977) du brandaus amžiaus žmonės susitinka, regis, visai atsitiktinai, tik tam, kad vėl išsiskirtų. „Moteris, vyras – laimingas susiėjimas, ir atsitiktinumo nebelieka.“ Juos suveda netektis – kiekvieno jų mylima antroji pusė ant nebūties slenksčio. Tačiau „įsivaizduoti, kad viskas baigta, nes praradai tą vienintelę, kurią mylėjai, – vadinasi, nemylėti“. ...jeigu vieną gražią dieną aš liausiuosi mylėjęs, vadinasi, praradau plaučius. Jūs - čia, moters šviesa spindi, ir nelaimė liaujasi buvusi gyvenimo duotybe. Dabar penkta ryto, viskas tikriausiai baigėsi, nebeliko akmens ant akmens, ir tai reiškia tik viena, - reikia skaityti. Po to, kai esi visiškai sugriautas, stoja akimirka, kai viskas tampa tarsi nepaliesta.

2015 m. kovo 16 d., pirmadienis

Marija Metlickaja ANYTOS DIENORAŠTIS

Leidėjas: Alma Littera
Metai: 2013
Puslapiai: 240
Knyga elektroninė.
Pažintis: pirmoji skaityta autorės knyga.

Aš vertinu: 3/5

Įspūdžiai...

Tinkama knyga paskaityti tarp rimtos literatūros, "išjungti smegenis". Nei privers susimąstyti, nei sukrės, nei ilgėliau išliks atminty. Bet atpalaiduos, vietomis privers pakikenti. Pabandžiau pasiskaityti ir užkibau. Skaitoma labai lengvai, puslapiai dingsta akimirksniu:) Ne šedevras, bet praleisto laiko nesigailiu.


Anotacija: 

Leną Sergejevą nemalonumai ištinka kaip perkūnas iš giedro dangaus – gerai išauklėtas ir paklusnus vienturtis sūnelis vieną dieną staiga ima elgtis keistai: kažkam siuntinėja žinutes, valandų valandas kalba telefonu, o į užduodamus klausimus atsako nei šį, nei tą. Diagnozė aiški: jis įsimylėjo. Negana to, netrukus pareiškia, kad nusprendė vesti...
Šį smagų ir išmintingą naujai iškeptos anytos dienoraštį tiesiog būtina perskaityti visoms, kurios ką tik tapo anytomis, toms, kurios jau seniai neša šį jungą, ir toms, kurios su siaubu laukia pasikeitimų savo gyvenime.
O galbūt jūs – ta mergina, dėl kurios šeimos pažiba pavirto įsimylėjusiu idiotu? Jei taip, ši knyga ir jums – juk kiekviena anyta kitados buvo marti. O kiekviena marti – dėmesio! – kada nors gali tapti anyta.
Marija Metlickaja – skaitytojų itin mėgstama Rusijos rašytoja. Jos knygos – tarsi senų gerų draugių pašnekesiai prie arbatos: apie gyvenimą ir įvairias gyvenant nutinkančias istorijas, kurių herojais gali tapti bet kuris iš mūsų.

2015 m. kovo 9 d., pirmadienis

Jaroslavas Melnikas MAŠA, ARBA POSTFAŠIZMAS


Leidėjas: Alma Littera
Metai: 2013
Puslapiai: 248
Knyga nuosava.
Pažintis: pirmoji skaityta autoriaus knyga.

Aš vertinu: 5/5

Įspūdžiai...

Iš knygų mugės partempiau namo krūvą knygų. Nuo kurios pradėti? Ar mėgstate naujos knygos kvapą? Taigi, visas knygas išuosčius ir nuglosčius, čiupau "Mašą". Ir paleidau jau perskaičius. Patiko, ypač "laikraštiniai" intarpai. Tik nepasakyčiau, kad tai knyga "apie meilę, kuri gyvulį paverčia žmogumi", kaip pristatoma. Man pasirodė, kad pagrindinis veikėjas tiesiog ieškojo savęs.
Džiaugiuosi atradus J. Melniką. Dairysiuos ir kitų jo knygų. Rekomenduoju.

Knygos ištrauką paskaityti galite čia.




Anotacija:

Naujasis Jaroslavo Melniko romanas "Maša, arba Postfašizmas" yra vienas iš retų pavyzdžių, kaip meistriškai galima kurti intriguojantį pasakojimą. Žanro požiūriu tai yra futuristinis, netgi fantastikos sričiai priskirtinas kūrinys, tęsiantis George’o Orwello kūrybos liniją. Bet visuomenės modelis, nagrinėjamas romane, turi sąsajų su mūsų dabartiniu gyvenimu, todėl pasakojimas yra toks įtikinamas. Kūnas ir siela, gyvūnas ir žmogus. Kaip gimsta švelnumas? Ar jis gali pakeisti žmogų? Jaroslavo Melniko romanas kalba apie gyvenimo žiaurumą ir meilę. Apie sunkius išgyvenimus, kurie veda į laimę.

"Jaroslavo Melniko kūrybą kažkas pavadino „gero tyro oro gurkšniu“ lietuvių prozoje. Manau, tai tiesa. Mūsų prozos lauke J. Melnikas stovi užėmęs savo nišą – rašo originalią vyrišką idėjų prozą, gerokai kitokią, nei mums įprasta.
Romano tekstas – neįtikėtinas laikraščio „Reicho balsas“ korespondento, nuėjusio ilgą dvasinės metamorfozės, praregėjimo kelią, pasakojimas. „Mašą“ skaitai kaip perspėjimą: kas galėtų nutikti, jei būtų paminta žmogiškumo riba ir žengta anapus žmoniškumo."
Danutė Kalinauskaitė, rašytoja

"Naujasis Jaroslavo Melniko romanas, galbūt paradoksaliausias iš visų iki šiol išleistų rašytojo kūrinių, keliamomis diskusijomis ir abejonėmis turės sukrečiamą poveikį."
dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė, VU Lietuvių literatūros katedros docentė


Kitą akimirką ji pašoko ant kojų ir atatupsta žengė nuo manęs. Vos spėjau ją sugriebti už rankos ant bedugnės krašto.
– Maša! – šaukiau aš. – Maša!
Nežinau, kas man pasidarė – ašaros pačios pasipylė iš akių: neviltis, džiaugsmas, kad mudu gyvi, patirta baimė, kad ji nukris į bedugnę – visa tai susikaupė gerklėje ir prasiveržė tarsi malda ir pagalbos šauksmas.
Maša apmirė, tarsi bandydama mane atpažinti, o paskui puolė artyn, apsikabino, ėmė glostyti man galvą ir lūpomis gaudyti mano skruostais riedančias gėdingas ašaras.
– Maša, mes vos nesušalome, – kūkčiojau aš, negalėdamas liautis. – Kiek mes dar taip kankinsimės?

Jaroslavas Melnikas – rašytojas, literatūros kritikas, filosofas, nuo1989 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Jo knygos, spausdinamos Lietuvoje ir už jos ribų, sulaukė gerų lietuvių ir užsienio kritikų atsiliepimų. Romanas „Les Parias d’Eden“ („Išguitieji iš Edeno“) buvo išleistas vienoje didžiausių Prancūzijos leidyklų.
Rašytojo kūryba versta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų, ukrainiečių, rumunų, kroatų ir kt. kalbas.
2008 m. rašytojas gavo Jurgio Kunčino literatūrinę premiją, 2009 m. – pirmąją premiją už geriausią metų apsakymą. Jo knygos du kartus buvo išrinktos į Metų knygos penketuką (2007 m. – „Pasaulio pabaiga“,2009 m. – „Tolima erdvė“).2011 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas knygą „Kelias į rojų“ įtraukė į kūrybingiausių2010 m. knygų dvyliktuką, tais pačiais metais ši knyga pateko į Metų knygos ilgąjį sąrašą ir buvo nominuota Europos literatūrinei premijai.
2012 m. geriausi tekstai iš knygų „Rojalio kambarys“ ir „Pasaulio pabaiga“ pasirodė rinkinyje ukrainiečių kalba „Skambink man, kalbėk su manimi“, kuris Ukrainoje pateko į BBC Ukraine rengiamą Metų knygos penketuką. 2013 m. rudenį „Tolimą erdvę“ išleido tarptautinei korporacijai „Bertelsmann AG“ priklausanti didžiausia Ukrainos leidykla „Клуб сімейного дозвілля“, romanas iš karto pateko į Metų knygos ilgąjį sąrašą.