2016 m. spalio 17 d., pirmadienis

Irena Buivydaitė KITAPUS VEIDRODŽIO

Leidėjas: Alma littera
Metai: 2013
Puslapiai: 352
Knyga nuosava.
Pažintis: 10 skaityta autorės knyga.

Aš vertinu: 2/3

(1- nelabai, nesiūlau, 2- viskas ok, nesigailiu, kad skaičiau, 3- puiki knyga, labai patiko)

Įspūdžiai...


Nors siužetas gali pasirodyti lengvas ir naivokas, bet man visada malonu paimti I. Buivydaitės knygą į rankas. Ne išimtis ir šis romanas. Tai įrodo jau 10 perskaitytų autorės knygų. Žinau, ko galiu iš autorės tikėtis - moteriška istorija be įmantrių psichologinių išvedžiojimų. Skaitai ir ilsiesi:)


 

Anotacija:

Knygos herojė Inga, kuriai gyvenime nelabai sekasi, susikūrė sau užuoglaudą Veidrodžio šalyje. Ten ji Ingrida – garsi pianistė, grakšti šokėja, išmintinga psichologė, – žodžiu, viskas, kaip tik gali būti svajonių pasaulyje, kur įmanoma pamilti pirmąkart sutiktą žmogų.
O tikrovėje Inga – verslininko žmona, dviejų puikių vaikų motina, amžinai ujama anytos, kam, būdama prasčiokė, suviliojo jos sūnų.
Inga iš visų jėgų kursto šeimos namų židinį, dirba nemėgstamą darbą anytos užuolaidų salone ir baigia pamiršti psichologijos mokslą, kurį studijavo. Tačiau atsiradus varžovei ir įvykus skyryboms, Ingos gyvenimas ima keistis...
O kas būtų, jei jos svajonių gyvenimas taptų realybe? Ar jis vis dar būtų toks pat tobulas?
 
Šio mano romano herojė Inga, kaip ir šimtai moterų, gyvenančių šalia mūsų, turi savo slaptą svajonių pasaulį, apie kurį niekas nežino, – Veidrodžio šalį, į kurią bėga, kai pavargsta besisukdama monotoniškame kasdienybės rate.
Kodėl jai to reikia? Pasak tos man mielos išgalvotos moters: „Ar yra žemėje žmogus, galintis prisipažinti esąs visiškai, beatodairiškai laimingas, niekada nenorėjęs nieko keisti?” Tikriausiai visi norėtume ką nors pakeisti savo kasdienybėje, kažkam ištarti lemtingus žodžius, taip ir likusius užgniaužtus tuščių ambicijų surakintų lūpų, bet jau per vėlu... Lieka tik apgailestauti: O, jei būtų galima pakartoti tą epizodą, pervaidinti kitaip... Bet tikrovėje tai neįmanoma. Todėl ir svajojame...
Ingos susikurtame paraleliniame pasaulyje viskas šaunu. Bet jei išgalvotas pasaulis taptų realybe? Ar jis vis dar būtų toks pat tobulas?
Mano knygos herojė Inga sako: „Turėčiau būti nebloga rašytoja, jei tik išdrįsčiau savo fantaziją perkelti ant popieriaus“. Skirtingai nuo jos, aš išdrįsau. Romanai – tai kitas mano pasaulis. Narpliodama herojų likimus, aš pati pabėgu nuo savo kasdienybės, susilieju su išgalvota heroje, jaučiu ir mąstau kaip ji. Ir ... mano gyvenimas tampa daug įdomesnis.
Tačiau noriu juo dalintis. Jei pavyksta įtraukti į išgalvotą pasaulį savo skaitytojus, jei moterys gyvena kartu su mano herojėmis, liūdi ir džiaugiasi su jomis, trumpam pamiršta tikrus rūpesčius, patiki laiminga pabaiga, užvertusios knygą šypsosi ir kurį laiką vis dar gyvena gražesniame pasaulyje, jaučiuosi laiminga.
Nes toks ir yra mano tikslas – suteikti jums truputėlį laimės.
Irena Buivydaitė

2016 m. spalio 10 d., pirmadienis

Jean-Christophe Grange LIMBŲ PRIESAIKA

Leidėjas: Baltos lankos
Metai: 2011
Puslapiai: 716
Knyga nuosava.
Pažintis: 6 skaityta autoriaus knyga.

Aš vertinu: 3/3

(1- nelabai, nesiūlau, 2- viskas ok, nesigailiu, kad skaičiau, 3- puiki knyga, labai patiko)

Įspūdžiai...

Man visos Grange knygos geros, visos istorijos įtraukiančios, mažiau ar daugiau. Ši iš tų daugiau. Lai neatbaido knygos apimtis, gero detektyvo turi būti daug:)

Anotacija:

Kriminalinės brigados majoras Matas Diurėjus priblokštas: geriausias jo draugas Lukas Subeira guli reanimacijos skyriuje ištiktas komos. Jo kūnas buvo ištrauktas iš upės be smurto žymių. Kas tai, savižudybė ar nelaimingas atsitikimas? Mato atmintyje iškyla metai, praleisti su Luku katalikiškame koledže, ir vienas keisčiausių draugo bruožų – jo aistra velniui... Lukas svajojo tapti kunigu, bet pasirinko policininko karjerą, verždamasis kautis su velniu jo stichijoje... Luko namuose Matas aptinka daugybę segtuvų su „velnio darbų“ nuotraukomis: Čečėnija, Alžyras, Jeruzalė, Ruanda, Aušvicas... Kodėl Lukas rinko tokias baisybes? Matas mėgina išsiaiškinti, kas nutiko jo draugui. Kokias bylas Lukas tyrė? Eidamas jo pėdsakais, Matas susiduria su rafinuota laikrodininkės Silvi Simoni egzekucija. Nukankintos moters kūnas rastas buvusio vienuolyno parke. Be to, prieš daugelį metų šulinyje buvo nuskandinta Silvi aštuonmetė duktė Manona... Kaip šios žmogžudystės susijusios su Luku ir... su velniu? Kaip ir kituose Lietuvoje jau spėjusiuose išgarsėti trileriuose, šiame pasakojime Jeanas-Christophe’as Grangé  prikausto skaitytojo dėmesį žiauriomis, mistinėmis intrigomis, daugybe išradingai supintų veiksmo linijų, vedančių prie netikėtos, nenuspėjamos atomazgos.