Aleksandr Solženicyn VĖŽININKŲ KORPUSAS

Leidėjas: Žara

Metai: 2009
Puslapiai: 512

Knyga elektroninė.

Pažintis: 1 skaityta autoriaus knyga.

Aš vertinu: 5/5

Įspūdžiai...

Vikipedija apie autorių:  1941 m. spalio mėnesį buvo mobilizuotas, praėjo visą karą, buvo apdovanotas keliais ordinais. 1945 m. vasario 9 d. buvo areštuotas už aštrius antistaliniškus pasisakymus asmeniniuose laiškuose savo vaikystės draugui N. Vitkievičiui. Tų pačių metų birželio 27 d. buvo nuteistas aštuoneriems metams pataisos darbų lagerio. Nuo 1953 m. buvo „visam gyvenimui“ ištremtas į Kok-Tereko aūlą (Džambusko sritis, Kazachstanas), Taškente du kartus gydytas nuo vėžio.
Šie autoriaus biografijos faktai vienaip ar kitaip atsispindi ir kūrinyje. Nelieki abejingu. Net jeigu ir stengiesi neimti visko giliai į širdį. Viskas labai įtaigu. Skaitant šoka vaizduotė ir apima jausmas, lyg žiūrėtum seną tarybinį filmą. Aišku, aprašomos aplinkos, o ne idėjinio konteksto prasme.
  

Anotacija:

 

„Vėžininkų korpusas“ – tai žmogiškų vertybių patikra. Sąžinės sąskaita. Dvasingumo ir materialumo lygio matuoklis. Akistata su savimi ir savo gyvenimu. Nuoširdus žvilgsnis į savo egzistenciją. Supurtantis elektrošokas. Pažadinantis šaltas dušas. Atgaivinantis ir pamaloninantis prisikėlimas. Gyvenimui. 

Apysakos „Vėžininkų korpusas“ veiksmas sutelktas kuklioje klinikoje, kuri yra Vidurinėje Azijoje, imperijos pakraštyje, ir čia tarsi vandens laše atsispindi milžiniškos šalies gyvenimas, paspalvintas šiek tiek feodališko nacionalinio savitumo.

Vėžys, mistiškiausia iš visų grėsmingų sunkių ligų, lengvai įstumia žmogų į situaciją prie mirties slenksčio, kai žmogus priverstas peržiūrėti ir įvertinti visą savo gyvenimą.

 Aleksandras Solženicynas (1918 – 2008) – žymiausias XX amžiaus rusų rašytojas, publicistas, poetas, istorikas, visuomenės veikėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1970). Politinis kalinys, disidentas, demaskavęs sovietinę santvarką bei sovietų valdžią.