Harper Lee NEŽUDYK STRAZDO GIESMININKO

Leidėjas: Vaga

Metai: 2013

Puslapiai: 208.

Knyga nuosava.

Pažintis: 1 skaityta autorės knyga.

Aš vertinu: 3/3
(1- nelabai, nesiūlau, 2- viskas ok, nesigailiu, kad skaičiau, 3- puiki knyga, labai patiko)

Įspūdžiai...

Pradėjus skaityti pasirodė, kad tai knyga vaikams ir apie vaikus. Toks įspūdis susidaro, nes pasakojama mažos mergaitės vardu. Tačiau lai nesuklaidina knygos vietomis vaikiška ir naivi nuotaika. Tai knyga apie toleranciją, garbę, šeimos vertybes ir, galima sakyti, teisingą vaikų auklėjimą:)
Puiki istorija, labai rekomenduoju. 

 

 

Anotacija:

           

Garbingo gyvenimo kukli pamoka – taip keliais žodžiais būtų galima apibūdinti šią knygą. Ir dar: nemanykite, kad tik vaikai turi mokytis iš suaugusiųjų – kai ko ir suaugę gali pasimokyti iš vaikų.

Romanas pilnas šviesaus liūdesio ir tylaus džiaugsmo, kuriuos žmogui atneša sąžiningumas ir tolerancija, o atima žiaurumas ir prietarai. Nors vaizduojami įvykiai yra tarsi toli nuo mūsų, autorės išpažįstamos vertybės aktualios visiems žmonėms, kad ir kokiame pasaulio kampelyje jie gyventų.

Nežudyk strazdo giesmininko, išspausdintas 1960 m., jau po metų gavo prestižinę Pulicerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.

 

Cormac McCarthy KELIAS

Leidėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Metai: 2007

Puslapiai: 223.

Knyga elektroninė.

Pažintis: 1 skaityta autoriaus knyga.

Aš vertinu: 3/3
(1- nelabai, nesiūlau, 2- viskas ok, nesigailiu, kad skaičiau, 3- puiki knyga, labai patiko)

Įspūdžiai...

Juk būna, kad perskaitai knygą, ir po kažkiek laiko gali tik pasakyti, kad tokią skaitei, bet apie ką ji - nepameni. Apie Kelią šitaip nepasakysit. Sunki ir niūri knyga, trumpi tėvo ir sūnaus dialogai, bet puslapiai verčiasi patys į priekį norint greičiau sužinoti atsakymus kas nutiko ir kodėl? Tik jų autorius nepateikia. Kiekvienas skaitytojas turi rasti savus atsakymus.

Anotacija:

Kormakas Makartis 2007 m. už naujausią savo romaną ,,Kelias" buvo apdovanotas prestižine Pulitzerio premija. Kritikai šią knygą iš karto pavadino literatūros iššūkiu.
Ši hipnotizuojanti istorija apie griuvėsiais virtusį pasaulį ir žmoniją ištikusį košmarą - lyg gairė, parodanti tai, ką geriausio ir ką blogiausio žmonija gali sukurti. Knygoje vaizduojama ateitis, kurioje nebėra nei tęstinumo, nei vilties; bet du herojus, tėvą ir sūnų, keliaujančius per dyką žemę, palaiko meilė - jie vienas kitam ištisas pasaulis. KELIAS, savęs pažinimo metafora, pasakoja apie beviltišką atkaklumą ir švelnumą, padedantį žmonėms išgyventi visiškos nusiaubties akivaizdoje.

                                                                                                                       

Marguerite Duras MEILUŽIS

Leidėjas: Vaga

Metai: 2013

Puslapiai: 208.

Knyga nuosava.

Pažintis: 1 skaityta autorės knyga.

Aš vertinu: 2/3
(1- nelabai, nesiūlau, 2- viskas ok, nesigailiu, kad skaičiau, 3- puiki knyga, labai patiko)

Įspūdžiai...

Melancholija, egzotika, liūdesys, svaja. Tokiais žodžiais apibūdinčiau knygos nuotaiką. Jei aprašomi jausmai,- lyg pati jaustum, jei gamta,- nori būti ten. Lai nesuklaidina pavadinimas, tai ne apie "atspalvius" :) Lėtu tempu, labai vaizdinga kalba papasakota istorija pateikta prisiminimų trupinėliais apie šeimą, namus ir, žinoma, meilužį:) Rekomenduoju.
 

Anotacija:

"Meilužis" – autobiografinis prancūzų rašytojos Marguerite Duras romanas, 1984 m. pelnęs Goncourt’ų premiją.

Tai pasakojimas apie prancūzaitės ir kinų turčiaus meilę XX a. 4-ojo deš. Indokinijoje (tuometinė Prancūzijos kolonija, dabartinis Vietnamas), kur pati autorė praleido vaikystę. Šviesioje Duras prozoje bunda Saigono priemiesčių paukščiai ir prieškario šmėklos, su vandeninga Mekongo upe srūva pirmąkart herojės patiriama karštligiška aistra, pasiklysdama opiumo rūkyklų rūkuose, Monparnaso poetų būrio reminiscencijose, Šolono mergaičių licėjaus ir pensionato aušroje.

"Į mergaitę fetrine skrybėle šviečia saulė, žaidžianti drumstam upės vandenyje, ji stovi viena denyje, atsirėmusi į turėklus. Nuo vyriškos skrybėlės viskas aplink švyti rožine šviesa. Ši spalva – vienintelė. Rūkeliu aptrauktoje saulėje virš upės, karštymečio saulėje, krantai atrodo tarsi trintuku ištrinti, upė, regis, nuvilnija tiesiai į patį horizontą. Ji teka tyliai, be jokio garso, kaip kraujas gyslose."


 

Romualdas Granauskas ŠVENTŲJŲ GYVENIMAI

Leidėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Metai: 2013

Puslapiai: 136

Knyga elektroninė

Pažintis: 3 skaityta autoriaus knyga

Aš vertinu: 3/3
(1- nelabai, nesiūlau, 2- viskas ok, nesigailiu, kad skaičiau, 3- puiki knyga, labai patiko)

Įspūdžiai...

2014 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų išrinkta kūrybingiausia metų knyga. Mano nuomone, verta ir didesnių laurų. Tai ne tos istorijos, kurios, nors ir įdomios, bet "bėgi" per jas iki laukiamos atomazgos. "Šventųjų gyvenimai" "kabina" giliau - pakeičia suvokimą, išgrynina istoriją. Eilinį kartą negalėjau atsitraukti nuo knygos puslapių. Šildo mintis, kad dar turiu lentynoje neskaitytų rašytojo knygų. Labai rekomenduoju. Skaityti Granauską - malonumas.

 

 

Anotacija:

 

Reikšmingi siužetai, raiškūs personažai, gyva kalbos tėkmė su žemaitybių intarpais, autobiografinės patirtys – taigi yra visa, kas traukia skaitytojus. Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais.

Prozos menas keičia suvokimą, – kad ir kaip buvo sunku, tauta gyveno ir išgyveno. Pereidama tragiškas, groteskiškas, kasdienės buities situacijas, susimąstydama ir nusišypsodama.

Knygos pristatymas 2013 m.

Galina Dauguvietytė DIALOGAI SU SAVIMI

Leidėjas: Tyto alba

Metai: 2010

Puslapiai: 213

Knyga nuosava.

Pažintis: 1 skaityta autorės knyga.

Aš vertinu: 2/3

(1- nelabai, nesiūlau, 2- viskas ok, nesigailiu, kad skaičiau, 3- puiki knyga, labai patiko)

Įspūdžiai...

Dažnos knygos siužete yra bent lašelis autoriaus gyvenimo. Bet biografijos dar nesu skaičiusi, netraukdavo. Knyga laukė manęs lentynoje n metų. Kodėl pradėjau skaityti? Pati nežinau. Tiesiog. Įdomios, sąmojingos, pozityviai ir šiuolaikiškai mąstančios moters mintys, su sveiku požiūriu į save ir į aplinkinius. Patiko.

Anotacija:

Trečiojoje knygoje Galina Dauguvietytė – ta pati nesuskaičiuojamų gerbėjų pamilta žavi, sąmojinga, dirbtinio pasipūtimo nepripažįstanti, vidiniu aristokratizmu traukianti asmenybė. Ji niekada nenusimena ir neleidžia nukabinti nosies savo skaitytojams. Ir vis dėlto ši knyga kitokia: „Manau, daug atviresnė negu pirmosios dvi. Joje sudėta tai, apie ką anksčiau nepamąsčiau, neįvertinau.“ Pati Galina taip pat jaučiasi pasikeitusi: „Anksčiau mane žavėjo tėvo, o vėliau ir mano pačios pasiutimas.“ Dabar ji pradeda įvertinti tai, ką gavo iš motinos – aktorės Nelės Vosyliūtės: „Dabar suprantu, kokios aukštos moralės buvo ši žavi ir talentinga moteris. Ji įskiepijo man visa, ką turiu savyje geriausia. Jos dėka neturiu daugeliui moterų būdingo ilgo ir pikto liežuvio.“

Rasa Aškinytė ŽMOGUS, KURIAM NIEKO NEREIKĖJO

Leidėjas: Vaga

Metai: 2013

Puslapiai: 208.

Knyga nuosava.

Pažintis: 1 skaityta autorės knyga.

Aš vertinu: 2/3
(1- nelabai, nesiūlau, 2- viskas ok, nesigailiu, kad skaičiau, 3- puiki knyga, labai patiko)

Įspūdžiai...

Kažkas kokybiškai naujo mano bibliotekoje. Intriguojantis pagrindinis veikėjas. Skaitant vis mąstai, kas su juo ne taip. Apsistojau ties empatijos trūkumu:) Priimtinas humoras ir netikėta pabaiga. Jei reikėtų apibūdinti knygą vienu žodžiu, sakyčiau, keista.  

Anotacija:

Žmogus, kuriam nieko nereikėjo – trečiasis rašytojos Rasos Aškinytės romanas, stilistiškai pratęsiantis rašytojos grožinės kūrybos liniją (pirmas romanas Rūko nesugadinti pasirodė 2009 m., Tyto alba; antrasis – Lengviausias, 2011 m., Vaga). Laimantas Jonušys apie romaną Žmogus, kuriam nieko nereikėjo: „Kaip ir dviejose ankstesnėse autorės knygose, į žmonių santykių kasdienybę čia žvelgiama be sentimentų, bet skvarbiu, analitiniu žvilgsniu. Tai daroma ne moksliškai , o literatūriškai žaismingai. Su kandžia (bet nepikta, veikiau linksma) ironija bandoma kvestionuoti kiekvieną įprastinį santykių judesį, kiekvieną veiksmą ir atoveiksmį – per paradoksus ir šypseną norima parodyti, kad viskas yra ne taip, kaip paviršutiniškai atrodo.“
Autorės kūryba vertinama už originalų stilių, įtikinamus personažus ir gyvenimo siužetus. Be to, „dažnai išlenda Milorado Pavičiaus kūrinių dvasia. {...} Na, o juodasis humoras turėtų patikti kad ir tiems, kurie atmintinai žino Daniilo Charmso kūrybą.“ Audrius Ožalas
 Rasa Aškinytė – humanitarinių mokslų (filosofijos) magistrė, rašo ne tik grožinės literatūros kūrinius, bet ir etikos, filosofijos vadovėlius.
„– Ar tu jauti man bent kruopelytę švelnumo? Jaučiu, kaipgi nejausiu. Kruopelytę jaučiu, švelnumo – ne.“

Karin Fossum BIJANTIS VILKO

Leidėjas: Metodika

Metai: 2012

Puslapiai: 256

Knyga elektroninė.

Pažintis: 1 skaityta autorės knyga.

Aš vertinu: 1/3

(1- nelabai, nesiūlau, 2- viskas ok, nesigailiu, kad skaičiau, 3- puiki knyga, labai patiko)

Įspūdžiai...

Skaitau ne todėl, kad knyga madinga, o tam, kad ji kažkuo praturtintų arba bent jau būtų malonumas skaityt, geros emocijos, šiluma skaitant. Detektyvuose tikiuosi bent jau smalsumą žadinančios įtampos. Nors nusivylimas ir susierzinimas taip pat emocijos :) Popsinis romanas. Maždaug, o buvo taip ir baigėsi niekaip. Knyga apie nieką.

Anotacija:

 

Vieną dieną inspektorius Sejeris susiduria su bene baisiausiu nusikaltimu miestelyje – atokioje miško trobelėje nužudoma vieniša moteris. Vienintelis liudininkas – dvylikametis berniukas, žaidęs miške. Ir kone tuo pat metu iš psichiatrijos ligoninės pabėga Erkis.

Ar šie įvykiai susiję? Gerai supinta intriga įsuka į veiksmo sūkurį ir viena po kitos ima aiškėti detalės, kas iš tiesų nusikaltėlis – beprotis maniakas, pavojingas žudikas ar tik nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių auka?

Karin Fossum - garsi norvegų kriminalinių romanų autorė. Rašytojos knygos skaitomos daugiau nei trisdešimtyje pasaulio šalių, autorė ne kartą pripažinta geriausia Norvegijos detektyvų kūrėja. „Bijantis vilko“ - antroji autorės knyga lietuvių kalba.