Jean-Christophe Grange JUODOJI LINIJA

Leidėjas: Baltos lankos

Metai: 2006

Puslapiai: 638

Knyga elektroninė.

Pažintis: 4 skaityta autoriaus knyga.

Aš vertinu: 5/5

Įspūdžiai...

Dar kartą pati sau įrodžiau, kad ne veltui Grange mano mėgstamas rašytojas. Įdomus siužetas, kelionių aprašymai, lyg keliautum pati, ir netikėta atomazga. Rekomenduoju, nors, tiesą sakant, Grange atžvilgiu aš negaliu būti objektyvi :)

Anotacija:

Pagrindinis Juodosios linijos (2004) veikėjas – prancūzų bulvarinio laikraščio žurnalistas Markas, susidomėjęs Malaizijoje sulaikyto žudiko Žako Reverdi byla. Jis nori išsiaiškinti žudymo motyvus ir parengti skandalingą reportažą, todėl užmezga ryšį su žudiku, kalinčiu Malaizijoje.

Šis liepia atvykti į Malaiziją ir sekant jo instrukcijomis, eiti žmogžudysčių pėdsakais ir įspėti žudymo ritualo paslaptį. Markas taip ir padaro. Tačiau jo melas ir išsiaiškinta tiesa netrunka atsigręžti prieš jį patį.

Grangé trileris ne tik atskleidžia stulbinančią žudiko istoriją, bet ir praskleidžia žiniasklaidos bei garsenybių pasaulio užkulisius, atspindi realius jo skandalus (princesės Dianos, Mari Trentinjan žūtys).

Jo Nesbo RAUDONGURKLĖ

Leidėjas: Baltos lankos

Metai: 2013

Puslapiai: 474

Knyga nuosava.

Pažintis: 1 skaityta autoriaus knyga.

Aš vertinu: 3/5

Įspūdžiai...

Mėgstu detektyvus, todėl visada šildė mintis, kad dar neskaičiau nieko iš Nesbo. Girdėjau ir skaičiau vien tik gerus atsiliepimus, todėl buvo mažiausiai keista, kad romanas manęs nekabino. 100asis puslapis - nieko nevyksta, 200asis - nieko. Ties 260 puslapiu atidėjau ir pasiėmiau kitą knygą. Ką ten kitą, kitas septynias. Pagaliau įveikusi galiu pasakyti - Hulė man patiko, nekabino pati istorija. Tiesiog karas, prekyba ginklais, neonaciai ir panašūs siužetai ne man. 

Anotacija:

1942 metais žūva Danielius – tikra legenda tarp norvegų kareivių, tapusių Hitlerio armijos savanoriais. Po dvejų metų sužeistas kareivis, prisistatęs Danieliaus naudota Ūrijos pravarde, prabunda Vienos ligoninėje. Jis įsimyli slaugę, o jų santykių padariniai bus justi ir po daugiau nei 50 metų. 
1999-ieji. Siekiant užglaistyti Hario Hūlės tarnybos metu padarytą klaidą, jam suteikiamas inspektoriaus laipsnis ir jis perkeliamas į policijos saugumo tarnybą. Čia jam paskiriama nuobodi užduotis, tačiau netikėtai jį sudomina ataskaita apie neįprasto ir itin reto ginklo įsigijimą. Pėdsakai veda link neonacių grupuotės. Nujausdamas įvyksiant nusikaltimą, Haris Hūlė pradeda tyrimą, kuris jį nuves į Pietų Afrikos Respubliką, Austriją ir privers klaidžioti po tamsiausius Norvegijos istorijos labirintus. 
2005 m. Hario Hūlės ciklo romanas Raudongurklė buvo pripažintas geriausiu visų laikų Norvegijos kriminaliniu romanu. Meniniu požiūriu šis kūrinys, pasak kritikų,– vienas ambicingiausių detektyvų skandinavų literatūroje. Tai jaudinanti istorija apie karą, meilę, išdavystę ir mįslingas žmogžudystes. 
Policijos inspektorius Haris Hūlė lietuvių skaitytojams jau pažįstamas iš romanų Pentagrama ir Gelbėtojas. 
Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Jis sulaukė milžiniško pasisekimo ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija. Jo knygos ne kartą buvo patekusios į tarptautinių bestselerių sąrašus.

Asmeniškiausias mano romanas. 
Jo Nesbø

Aleksandr Solženicyn VIENA IVANO DENISOVIČIAUS DIENA

Leidėjas: Žara

Metai: 2009
Puslapiai: 168

Knyga elektroninė.

Pažintis: 2 skaityta autoriaus knyga.

Aš vertinu: 3/5

Įspūdžiai...

Nepaliko tokio didelio įspūdžio kaip pirmoji autoriaus skaityta knyga "Vėžininkų korpusas". Šioje gi visas dėstymas panašus į ataskaitą apie vieną dieną lageryje - kalinių dienotvarkė, hierarchija, gyvenimo ir darbo sąlygos ir pan. Viena diena iš skirtų 3653. Yra daugybė gerų knygų, kuriose netrūksta žiaurumo ir kančios. Tik jos visai kitaip skaitosi, nes ten išgalvotos istorijos, o čia viskas tikra. Nenoriu artimiausiu laiku skaityti nieko panašaus. 

Anotacija:

Tai pirmasis išslaptintas kelionės vadovas po Gulagą. Jame aprašyta kažkuri 1951 m. sausio mėnesio diena, viena iš trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt trijų dienų, skirtų Šuchovui, pagrindiniam herojui. Per tos vienos dienos aprašymą - nuo rytinio signalo keltis iki vakarinio signalo gulti - skaitytojui atsiveria sovietinio lagerinio pasaulio sandara.
1970 m. pagal šį kūrinį buvo sukurtas norvegų ir anglų filmas.
Šiame leidime atkurta ir tai, kas buvo kupiūruota to meto sovietinės cenzūros.

Vaiduoklių šventės sausainiai

Tingus savaitgalis namuose, spalio 31. Ir jei jau sumąsčiau kažką iškepti, reikia, kad kepinys atitiktų dienos tematiką :)
Prieš metus vaišinausi, o šiemet pati vaišinsiu šiais sausainiais.  

***

Reikės:
2 kiaušinių
200 gr. sviesto
100 gr. cukraus
žiupsnelis druskos
450 gr. miltų
migdolų riešutų

***

 

• Miltus sumaišome su cukrumi ir paskleidžiame ant stalo.
• Burokine tarka įtarkuojame sviestą.
• Įmušame kiaušinį. Originaliame recepte nurodytas vienas, tačiau man tešla pasirodė sausoka, todėl įmušiau ir antrą. Taigi, du dideli kaimiški kiaušiniai buvo kaip tik.
• Peiliu kapojame mišinį, kol sviestas apsivels miltais. Baigiame tešlą minkyti rankomis ir pusvalandžiui įdedame į šaldytuvą.
• Tuo metu karštu vandeniu nuplikome migdolus. Palaikius apie 2 min karštame vandenyje, migdolų luobelė lengvai nusiima.
• Formuojame "pirštelius": atgnybiame dalį tešlos, suformuojame virvelę, padaliname peiliu ją į piršto ilgumo dalis. Vieną kraštą užapvaliname ir į jį įspaudžiame migdolą - nagą. Peiliu suformuojame griovelius.
• Sudedame "pirštelius" ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos ir pašauname į 180 laipsnių orkaitę kažkur 30-40 min.

Kelis iškepusius sausainius  pamirkiau į maistinius dažus. Efektas geras :)

Namiškiai mieliau valgytų tradicinės formos sausainius, o man ir šie labai gražūs :)

Aleksandr Solženicyn VĖŽININKŲ KORPUSAS

Leidėjas: Žara

Metai: 2009
Puslapiai: 512

Knyga elektroninė.

Pažintis: 1 skaityta autoriaus knyga.

Aš vertinu: 5/5

Įspūdžiai...

Vikipedija apie autorių:  1941 m. spalio mėnesį buvo mobilizuotas, praėjo visą karą, buvo apdovanotas keliais ordinais. 1945 m. vasario 9 d. buvo areštuotas už aštrius antistaliniškus pasisakymus asmeniniuose laiškuose savo vaikystės draugui N. Vitkievičiui. Tų pačių metų birželio 27 d. buvo nuteistas aštuoneriems metams pataisos darbų lagerio. Nuo 1953 m. buvo „visam gyvenimui“ ištremtas į Kok-Tereko aūlą (Džambusko sritis, Kazachstanas), Taškente du kartus gydytas nuo vėžio.
Šie autoriaus biografijos faktai vienaip ar kitaip atsispindi ir kūrinyje. Nelieki abejingu. Net jeigu ir stengiesi neimti visko giliai į širdį. Viskas labai įtaigu. Skaitant šoka vaizduotė ir apima jausmas, lyg žiūrėtum seną tarybinį filmą. Aišku, aprašomos aplinkos, o ne idėjinio konteksto prasme.
  

Anotacija:

 

„Vėžininkų korpusas“ – tai žmogiškų vertybių patikra. Sąžinės sąskaita. Dvasingumo ir materialumo lygio matuoklis. Akistata su savimi ir savo gyvenimu. Nuoširdus žvilgsnis į savo egzistenciją. Supurtantis elektrošokas. Pažadinantis šaltas dušas. Atgaivinantis ir pamaloninantis prisikėlimas. Gyvenimui. 

Apysakos „Vėžininkų korpusas“ veiksmas sutelktas kuklioje klinikoje, kuri yra Vidurinėje Azijoje, imperijos pakraštyje, ir čia tarsi vandens laše atsispindi milžiniškos šalies gyvenimas, paspalvintas šiek tiek feodališko nacionalinio savitumo.

Vėžys, mistiškiausia iš visų grėsmingų sunkių ligų, lengvai įstumia žmogų į situaciją prie mirties slenksčio, kai žmogus priverstas peržiūrėti ir įvertinti visą savo gyvenimą.

 Aleksandras Solženicynas (1918 – 2008) – žymiausias XX amžiaus rusų rašytojas, publicistas, poetas, istorikas, visuomenės veikėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1970). Politinis kalinys, disidentas, demaskavęs sovietinę santvarką bei sovietų valdžią.

  

Michael Robotham AMNEZIJA

Leidėjas: Tyto alba

Metai: 2014
Puslapiai: 424

Knyga elektroninė.

Pažintis: 2 skaityta autoriaus knyga.

Aš vertinu: 2/5

Įspūdžiai...

Knyga tikrai skaitoma, bet man nebuvo labai įdomu. Kažko trūko, greičiausiai tai visgi ne mano rašytojas. Džo dalyvavo minimaliai, pagrindinio veikėjo Ruizo neprisijaukinau. Žinoma, skaičiau ir perskaičiau, bet be pasimėgavimo.

 

Anotacija:

 

“Amnezija ” – antrasis iš nusikaltimų, į kuriuos įsivelia Džo O’Loflinas. Tačiau šio detektyvo pagrindinis veikėjas – Ruizas. Vos nenuskendęs Temzėje, išgelbėtas jis aštuonias dienas guli ištiktas komos. Atgavęs sąmonę, su siaubu supranta, kad vienintelis dalykas, likęs atmintyje – mergaitės fotografija: mažoji Mika, pagrobta prieš trejus metus ir nuo tada laikoma mirusia. Labai intriguojantis siužetas. Kiekviena knyga skirta nagrinėti vis kito tipo nusikaltimams, nusikaltimai ir žiaurūs, ir paslaptingi. Ypač patrauklus psichoterapeutas O‘Loflinas, vis įsitraukiantis į nusikaltimų aiškinimą. Detektyvai tapo bestseleriais daugybėje pasaulio šalių.

Michael Robotham (Maiklas Robotamas, g. 1960 m.) – Australijoje gyvenantis detektyvų autorius. Ilgą laiką dirbo Londone Sunday Times, Daily Telegraph, Tatler žurnalistu, vėliau ėmė rašyti įtraukiančius psichologinius trilerius apie psichoterapeutą Džo O’Lofliną, kurie iš karto sulaukė tarptautinio pasisekimo. “Amnezija” – antroji byla, kurioje vėl sutinkame sarkastišką ir intelektualų Džo O’Lofliną, vieną žymiausių Londono psichoterapeutų, kurio gyvenimą ir karjerą temdo Parkinsono liga. Šįkart į pirmą planą iškyla detektyvas inspektorius Ruizas. Vos nenuskendęs Temzėje, išgelbėtas jis aštuonias dienas guli ištiktas komos. Atgavęs sąmonę, su siaubu supranta, kad pastarųjų savaičių įvykių jis visiškai neprisimena. Vienintelis dalykas, likęs atmintyje – mergaitės fotografija: mažoji Mika, pagrobta prieš trejus metus ir nuo tada laikoma mirusia. Bet ar tikrai? Tai klasikinis psichologinis trileris apie keistų prisiminimų nuotrupas, nuolatinį nerimą dėl vaiko likimo ir netikrumą: kai nežinai, ką dar baisaus esi pamiršęs. Inspektorius Ruizas ir psichoterapeutas Džo O’Loflinas vėl klaidžioja žmogaus prigimties labirintuose, gelbėdami gyvybes.

Anita Amirrezvani GĖLIŲ KRAUJAS

Leidėjas: Alma littera

Metai: 2013
Puslapiai: 424

Knyga elektroninė.

Pažintis: 1 skaityta autorės knyga.

Aš vertinu: 5/5

Įspūdžiai...

Įstabaus grožio knyga. Ir pasakojamos istorijos, ir kalbos prasme. Dažnai skaitau kelias knygas vienu metu ir būna, kad paimu į rankas tokią, prieš kurią kitos nublanksta ir susigėdusios ilsisi :) "Gėlių kraujas" yra tokia.
Super. Rekomenduoju.

Anotacija:

Anita  Amirrezvani – lietuvių, iraniečių ir amerikiečių kilmės autorė. Ji devynerius metus rašė „Gėlių kraują“, tačiau ne veltui. Romanas iškart tapo tarptautiniu bestseleriu daugiau kaip 22 pasaulio šalyse. „Gėlių kraujas“ dukart nominuotas prestižiniams apdovanojimams – 2008 m. Orange Prize ir Boeke Prize.

Anita Amirrezvani subtiliai audžia šią prabangią sakmę apie moters sumanumą ir tvirtybę XVII a. Persijoje.

Margaret Flanagan

Graži istorija apie gyvenimą, meilę, pasiaukojimą ir garbę. Skaityti nepaprastai malonu. Pradėjus neįmanoma atsitraukti. Bent jau aš nepajėgiau.

Down Mosher

Romano puslapiuose atgyja XVII a. Persija: tarsi iš pasakos nužengia miestas, jo turgūs, lindynės ir prabangūs namai. Tai laikas, kai klestėjo kultūra ir prietarai, laikas, kai moterims nebuvo leidžiama gyventi savarankiškai. Netikėtai mirus mylimam tėvui, anksti dūžta keturiolikmetės mergaitės viltys ištekėti. Ji tampa tarnaite pas turtingą dėdę, nuostabių šacho kilimų kūrėją. Dėdė padeda jai perprasti puikiųjų kilimų amatą, meną ir verslą. Nors mergina priversta priimti visiškai nepageidautiną laikinų vedybų sutartį, tačiau atsiskleidžia jos gabumai piešti ir kurti. Tviskėte tviskantį pasakojimą puošia su siužetu susipinančios Irano liaudies pasakos ir įstabaus persiškų kilimų meno elementų gausa. Istorija sumegzta taip pat išmoningai, kaip ir merginos audžiami kilimai. Romano tekstas žavi poetiškais vaizdiniais ir kupinais gyvybės personažais.